DUK

Ankstukas – tai netikėtai anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs ypatingas mažylis, kuris, nors trapus ir toks mažas, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Neišnešiotu naujagimiu vadinamas kūdikis yra gimęs nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jo svoris gali siekti vos 500 gramų. Anksčiau gimusio naujagimio daugelis organizmo sistemų yra dar nesubrendusios, tad pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites ar net mėnesius ankstukui gali tekti praleisti Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Atskubėjusiam mažajam kovotojui tenka įveikti ne vieną gyvybiškai svarbią kliūtį, be galo daug išmokti, tačiau profesionali priežiūra ir pažangios medicinos priemonės padeda mažyliui sustiprėti bei pasivyti savo bendraamžius.

Nestabili kūno temperatūra. Vienas svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti apie anksčiau pasaulį išvydusį mažylį – jis nesugeba sureguliuoti tinkamos savo kūno temperatūros, taigi gyvybinių funkcijų užtikrinimui ankstukai įprastai yra guldomi į inkubatorius, kuriuose nuolat palaikoma tinkamai reguliuojama temperatūra.

Itin plona ir sausa oda. Ankstuko odelė – itin plona, tarsi permatoma, ir ypatingai jautri. Tokiam ankstukui, net rankos prisilietimas gali būti skausmingas. Taip pat odelė yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka, tad iki kol odos sluoksnis sutvirtėja, inkubatoriuje yra palaikoma tinkama ankstukui oro drėgmė.

Infekcijos. Ankstukai – itin jautrūs infekcijoms, kurios jiems kelia daug didesnį pavojų, nei laiku gimusiems vaikams, tad tėveliams svarbu skirti ypatinga dėmesį ne tik naujagimio, bet ir savo pačių bei kitų artimųjų sveikatai ir higienai.

Mažas kūno svoris. Anksčiau laiko gimęs ankstukas gali būti visai nedidukas ir siekti vos 500 gramų – kaip nedidelis cukraus pakelis. Kartais gimęs vaikelis pradeda prarasti svorį dėl džiūstančios odos, iš kurios pasišalina vandens ir druskų perteklius. Medicinos darbuotojai padeda ankstukams užaugti užtikrindami, kad vaikelis gautų pakankamą kiekį skysčių, tinkamą drėgmės ir šilumos lygį inkubatoriuose.

Raukšlėtumas. Anksčiau atsiradęs ankstukas gali turėti prastai išsivysčiusį poodinį riebalų sluoksnį, tad jo odelė būna labiau susiraukšlėjusi.

Neritmiškas kvėpavimas. Ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių. Iki kol naujagimiui pavyks savarankiškai kvėpuoti, medicinos darbuotojai jam suteikia kvėpuojamąją pagalbą, padeda geriau įsisavinti deguonį.

Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas. Dažnai anksčiau laiko gimę naujagimiai turi neišsivysčiusius čiulpimo ir rijimo refleksus, todėl negali patys valgyti ir jiems reikalinga medikų bei įvairių aparatų pagalba.

Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs anksčiau gimusiam kūdikiui, tad nereikėtų nerimauti, jog jūsų ankstukas atrodo kitaip negu kiti vaikai. Begalinė meilė, palaikymas ir kantrybė padės mažiesiems kovotojams sustiprėti ir pasivyti savo bendraamžius.

Gimus ankstukui, tėvus užgriūva kaltės jausmas – kas buvo padaryta ne taip? Tiesa ta, jog ankstuko gimimas gali ištikti bet kurią mamą. Dažnu atveju gydytojai net negali nustatyti, kas lėmė, jog naujagimis gimė anksčiau nustatytojo termino. Kartais priešlaikiniu gimdymu gali virsti ir visiškai normaliai besivystęs nėštumas.

Keletas nustatytų veiksnių, galinčių lemti priešlaikinį gimdymą:

• Mamos sveikatos sutrikimai nėštumo metu, pavyzdžiui: infekcinės ligos (gripas, raudonukė ir kt.), inkstų pažeidimai, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir kt.;


• Vaisiaus raidos anomalijos;


• Sunkios mamos ligos, buvusios iki nėštumo (pvz. cukrinis diabetas ir kt);


• Gimdos pakitimai po aborto ar gimdos operacijų;


• Praeityje gimęs neišnešiotas naujagimis;


• Lyties organų patologijos;


• Įvairios traumos, nudegimai;

Nuolatinis didelis stresas, depresija, įtempti santykiai šeimoje, motinai ir vaisiaus sveikatai žalingas gyvenimo būdas.

Įprastai ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais – biologinis amžius ir koreguotas amžius.

Koreguotas amžius – tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaičių arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. minus 3 mėn.)

Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria – tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas.

Ankstukams mamos pienas – gyvybiškai svarbus ir padedantis mažyliams greičiau užaugti. Pagimdžiusios mamos krūtys gamins priešlaikinį pieną, kuris yra specialiai pritaikytas jos anksčiau gimusiam vaikeliui maitinti. Šiame piene yra daugiau baltymų negu išnešioto kūdikio motinos piene, jis turi antiinfekcinių savybių. 3-4 dienas po gimimo mamos krūtyse gaminasi riebesnis ir maistingesnis pienas, priturtintas svarbiomis medžiagomis, reikalingomis ankstukui.

Jeigu kūdikis gimė iki 30-32 savaičių, jis dar negali žįsti ir turi būti maitinamas per zondą, tačiau bet koks jo motinos pieno kiekis jam bus labai naudingas. Mamai vertėtų pradėti reguliariai ištraukti savo pieną kaip įmanoma anksčiau. Medicinos darbuotojai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio – tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymo galimybes. Paprastai mamoms rekomenduojama nusitraukti pieno 8–12 kartų per parą.

30-32 savaičių naujagimiai pagal savo išsivystymą jau yra pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą. Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite ir turėkite kantrybės, jei jūsų ankstukas ilgokai žindo krūtį – ankstukai pieną traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebesistenkite jo maitinti ir leiskite pailsėti. Įprastai naujagimis jaučiasi alkanas 8-12 kartų per parą, o tai, ar jis nori pieno, galima pastebėti iš alkio požymių – ankstukas pradeda verkti, čiulpia savo pirštukus, pradeda delniukais tarsi ieškoti krūties.

Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, tačiau paliekant kūdikio rankas laisvas, kad jis galėtų įsikibti į buteliuką arba į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos – žemiau. Maitinant iš buteliuko patogu kūdikį švelniai apglėbti prilaikant nugarą. Esant kambario temperatūrai, mamos pienas gali stovėti porą valandų, šaldytuve – parą. Norint išsaugoti mamos pieną ilgesniam laikui, rekomenduojame pieną perpilti į specialų indelį ir įdėti į šaldiklį.

Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi aplinkos higiena – nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio.Vos tik kilus klausimams dėl maitinimo procesų ar rėžimo, pasitarkite su ankstuką prižiūrinčiu gydytoju.

Pirmosios ankstukų maudynės vyksta dar ligoninėje. Net ir tais atvejais, kai ankstukui dar suteikiamas papildomas deguonis, jis yra greitai atjungiamas nuo aparatų ir išmaudomas vonelėje. Kai mažylis yra perkeliamas į naujagimių ligų skyrių, maudyti pradedama reguliariai – maždaug 1 kartą per savaitę. Vanduo vonelėje laikomas kūno temperatūros ir jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Pirmiausia į vandenį yra kišamos kūdikio pėdutės ir stebima, kaip jis reaguoja į vandenį. Pirmųjų maudynių metu visuomet dalyvauja ir viską detaliai paaiškina slaugytoja.

Sugrįžus iš ligoninės ateis laikas ir savarankiškoms maudynėms, be slaugytojų pagalbos. Patogiausia maudyti ankstuką vaikiškoje vonelėje, pastatytoje ant lygaus paviršiaus. Rekomenduojame iš anksto susidėlioti visas priemones, reikalingas maudynėms, kad vėliau nereiktų lakstyti ieškant drabužėlių, rankšluosčių ir pan. Į pagalbą pasikvieskite ankstuko tėtį ar kitus šeimos narius. Atkreipkite dėmesį, kad vonios kambaryje nebūtų skersvėjo ir naujagimiui nebūtų rizikos sušalti.

Prie vandens ankstuką ir namie reiktų pratinti palengva – pirmiausia pamerkite pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėkite vaiko reakciją į vandenį. Prausimo metu naudokite drungną vandenį, suvilgytą marlės arba vatos gabalėlį. Atkreipkite dėmesį vietas už ausyčių, raukšleles, kumštukus, vietas, kur odelė sausesnė. Pirmųjų maudynių metu muilas nėra būtinas – pakaks kūdikį pripratinti prie vandens, tačiau kitų maudynių metu į procesą pristatykite ir muilą. Muilą reiktų rinktis skirtą vaikams, be kvapiklių ar cheminių priedų, nesausinančio odos. Po maudynių mažylį susukite į švelnų rankšluostį, kuris gerai sugeria vandenį. Pirmosios maudynės neturi būti ilgos – užteks vos keleto minučių. Ankstuką maudykite bent 2-3 kartus per savaitę.

Savarankiškai keisti sauskelnes ankstukui gali atrodyti kaip tikras iššūkis, tad pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis, stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja.

Kai ateis laikas sauskelnes pakeisti pačiai, pirmiausia išlankstykite sauskelnes ir paguldykite naujagimį ant šono arba ant nugaros – jei yra galimybė, į pagalbą pasikvieskite ir tėtį, tad kol vienas iš tėvų keis sauskelnes, kitas galės raminti mažylį.

Sauskelnių patariama itin aukštai neužkelti, kad naujagimiui būtų patogu šlapintis. Taip pat, kol virkštelės liekana nenukritusi nuo bambos ir žaizdelė neužgijusi, patartina sauskelnių viršutinį kraštą užlenkti, kad ši sritis nebūtų dirginama.

Ankstukai šlapinasi kas 1-2 val., o tuštintis gali po kiekvieno maitinimosi, nuo 5 iki 10 kartų per dieną, tad sauskelnes rekomenduojama reguliariai keisti kas 2-3 val. Būtina po pasituštinimo naujagimį apiprausti šiltu vandeniu arba apvalyti specialiomis bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis.

Sparčiai stiprėjantiems, kelis naujus gramus kasdien priaugantiems ir tyro oro įkvėpti besimokantiems ankstukams be galo svarbus poilsis. Miegas ankstukams – gyvybiškai svarbus ir suteikiantis jėgų užaugti, tad tėvelių pareiga užtikrinti, kad ankstuko miegas būtų kuo kokybiškesnis. Vos gimęs ankstukas gali miegoti itin daug – apie 18 valandų per parą.

Į saldų miegą mažuosius lydi švelnūs tėvelių žodžiai, glostymas, sūpavimas ir raminančios lopšinės. Kol kūdikis yra pasinėręs į saldų miegą, reiktų, kiek įmanoma, sumažinti pašalinius garsus, kad aplink naujagimį tvyrotų jėgų suteikianti ramybė.

Vos gimę ankstukai atrodo labai gležni, tad ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ant rankų ir panešioti, tačiau ankstukui prisilietimas yra be galo svarbus ir padeda greičiau užaugti. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes.

Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas. Jo metu išrengtas naujagimis (likęs tik su sauskelnėmis, kepure ir kojinėmis) yra guldomas ant apnuogintos mamos arba tėčio krūtinės ir apjuosiamas švelniu audiniu. Odos kontaktas padeda sukurti artimą ryšį su kūdikiu, leidžia mažyliui nurimti, užmigti, gerina laktaciją. Prie krūtinės priglaustą ankstuką rekomenduojama išlaikyti kuo ilgiau – bent valandą bei tęsti šį metodą sugrįžus namo iš ligoninės.

Į pasaulį atkeliavusio ankstuko sveikata dar itin trapi ir reikalauja itin daug dėmesio, tad svarbu apsaugoti mažylį nuo galimų infekcijų.

Tėveliams, prieš prisiglaudžiant prie naujagimio, rekomenduojama gerai nusiplauti rankas ir jas dezinfekuoti, nepamiršti nusiplauti rankų kaskart keičiant naujagimiui sauskelnes.Tėveliams rekomenduojama kasdien nusiprausti po dušu ar vonioje, kasdien apsirengti švariais drabužiais. Norint apsaugoti ankstuką nuo infekcijų patariama nemūvėti aksesuarų, ant kurių gali kauptis nematomų nešvarumų, trumpai kirpti nagus, nusivalyti nagų laką.

Taip pat svarbu nepamiršti, jog prie Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje laikomo ankstuko neleidžiama liestis su lakuotais nagais. Iki kol mažylis sutvirtės, patartina vengti žmonių susibūrimų, taip pat pagalvoti ir apie kitus galimus infekcijos šaltinius – mobilųjį telefoną, kompiuterį, raktus ir t.t., ir kaskart nusiplauti ir dezinfekuoti rankas prieš einant pas naujagimį.

Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vėliau, po truputį galima ilginti buvimo lauke trukmę.

Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu – tarp 11 ir 15 val. Taip pat vežimėlio nereikia dengti audeklais, paklodėmis ar skraistėmis, nes mažylis gali lengvai perkaisti.

Žiemą nepatariama eiti į lauką esant labai žemai temperatūrai. Atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą. Jei diena – itin vėjuota, vežimėlį papildomai galima apdengti specialiu apdangalu.

Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms.

Ankstuko tėvams bei šeimos nariams taip pat patariama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų.

Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms.

Ankstuko tėvams bei šeimos nariams taip pat patariama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų.

Naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34–35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24–48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, gali savarankiškai kvėpuoti, gali žįsti arba gerti pieną iš buteliuko, naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas.

Nors gali atrodyti, kad keliauti į namus – dar gerokai per anksti, visgi gydytojai sprendimo tikrai nepriims spontaniškai: jie iš anksto praneša, kada jau galėtumėte po truputį pradėti ruoštis vykti į namus.

• Pasirinkite pediatrą (šeimos gydytoją): pas jį reikės apsilankyti praėjus kelioms dienoms nuo grįžimo iš ligoninės (kartais gydytojas pats atvyksta į namus). Užregistruoti pas konkretų gydytoją ir norimoje gydymo įstaigoje gali bet kuris iš tėvų, pakanka ankstuko gimimo liudijimo ir registruojančio vieno iš tėvų asmens dokumento.


• Į automobilį įsekite naujagimiams skirtą automobilinę kėdutę;


• Į ligoninę iš anksto atsivežkite visus daiktus, kurių reikės su kūdikiu keliaujant namo;


• Pasimokykite gaivinti naujagimį ar baikite pirmosios pagalbos mokymus;


• Paskatinkite kitus šeimos narius ir artimuosius rūpintis savo sveikata ar pasiskiepyti, kad naujagimiui būtų kuo mažiau tikimybės užsikrėsti infekcija nuo pašalinių žmonių.

Nors galiausiai grįžus su ankstuku namo iš ligoninės, norisi daugiau niekada į ją nebesugrįžti, tačiau, kad mažylis augtų sveikas ir stiprus, pas gydytojus dar teks apsilankyti. Prieš išvykstant iš ligoninės, šeimai dažniausiai į rankas būna įduodamas tolesnių vizitų pas specialistus planas.

Su ankstuku sugrįžus namo, jo sveikata toliau rūpinsis šeimos gydytojas arba pediatras. Pas juos prisirašyti turite per 3 dienas nuo grįžimo namo arba tai galite padaryti dar būnant ligoninėje. Prirašyti kūdikį pas šeimos gydytoją gali bet kuris iš tėvų, tam reikalingas vaiko gimimo liudijimas ir savo asmens dokumentas. Mažylį prižiūrintis gydytojas įvertina ankstuko būklę ir nusprendžia, kaip dažnai reikėtų lankytis sveikatos priežiūros įstaigoje ankstuko vystymosi eigoje. Įprastai tokie vizitai būna 1 kartą per mėnesį.

Apsilankymo pas šeimos gydytoją metu:

• Ankstukas būna pasveriamas, pamatuojamas jo ūgis ir galvytės apimtis;


• Įvertinama kūdikio fizinė būklė – apžiūrima odelė, tikrinama širdutė, plaučiai, atliekamas neurologinis įvertinimas;


• Įvertinama psichosomatinė raida;


• Prireikus, planuojami tolimesni vizitai pas kitus gydytojus, nutariamas papildomų tyrimų planas (kraujo, šlapimo, išmatų ir t.t.);


• Tėveliai konsultuojami įvairiais kilusiais klausimais.

Visi kūdikiai valstybės lėšomis yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Ankstukai yra skiepijami pagal savo kalendorinį (gimimo), o ne pagal koreguotą amžių.

Per pirmąsias 12 gyvenimo valandų ankstukas yra paskiepijamas nuo hepatito B. Skiepijimas nuo tuberkuliozės BCG vakcina anksčiau gimusiems kūdikiams gali būti atidedamas ir atliekamas prieš mažyliui sugrįžtant į namus. Kiti skiepai yra atliekami pagal skiepų kalendorių.

Nors anksčiau pasirodę naujagimiai stipriai kovoja už savo gyvybę, tačiau yra trapūs ir imlesni įvairioms ligoms bei sveikatos iššūkiams. Žemiau išvardintos ligos aplanko ankstukus, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog su jomis teks susidurti ir jūsų mažyliui. Tai tik trumpas įvadas, kad būtų lengviau suprasti gydytojus, tačiau svarbiausios informacijos reikėtų teirautis iš šios srities specialistų.

Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS).

Tai kvėpavimo sutrikimas, pasireiškiantis anksčiau gimusiems kūdikiams dėl nesubrendusių plaučių. Kuo anksčiau gimęs ankstukas, tuo didesnė tikimybė, jog šis sutrikimas pasireikš. KSS atsiranda dėl ne iki galo susiformavusių smulkių kvėpavimo takų ir alveolių bei sufrakanto – riebalų ir baltymų komplekso – trūkumo, kuris neleidžia subliūkšti plaučių alveolėms.

Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam ankstukui skiriama papildomai deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru gali būti pateikiamas tiesiai į inkubatorių, pro kaukę ar taikant CPAP terapiją – nosies kaniules, padedančias atsiverti naujagimių alveolėms, lengviau kvėpuoti ir pagerinti deguonies įsisavinimą.

Kvėpavimo apnėja

Tai ilgesnė, 15-20 sekundžių kvėpavimo sutrikimo pauzė. Kvėpavimo apnėjos priežastys anksčiau laiko gimusiems naujagimiams yra kelios – dėl smegenų kvėpavimo centrų nebrandumo, dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo arba kvėpavimo sistemos patologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos patologijų arba kitos, ankstukus kamuojančios ligos – anemija, virškinimo sutrikimai ir kt. Dauguma kūdikių išauga iš šios būklės atėjus laikui palikti ligoninę, tačiau jei namie slaugant ankstuką ištiktų kvėpavimo apnėja, patariama švelniais judesiais patrinti nugarytę, pabudinti kūdikį, patrinti delniukus, pėdutes, ausytes, apipurkšti vėsiu vandeniu. Jei minėtosios priemonės nepadeda, gali tekti kūdikiui atlikti dirbtinį kvėpavimą, tačiau tai nutinka gana retai.

Norint sumažinti kvėpavimo apnėjos riziką, rekomenduojama palaikyti optimalią kambario temperatūrą, kad ankstukui nebūtų per šalta – temperatūra turėtų siekti 20-22°C, taip pat atkreipti dėmesį į kūdikio galvos ir kūno padėtį miegant – kaklas neturėtų būti pernelyg sulenktas ar ištiestas, kad nepasireikštų sumažėjęs viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas.

Sulėtėjusi širdies veikla (bradikardija)

Ankstukų pulsas įprastai siekia 120-160 tvinksnių per minutę, tačiau, kai širdutė sulėtėja iki 100 tvinksnių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šie kvėpavimo sutrikimai gali atsirasti nuo 2 dienų po gimimo ir tęstis iki 2-3 mėnesių. Ją dažniausiai sukelia apnėjos. Esant sulėtėjusiai širdies veiklai, mažylis yra atidžiai stebimas, aplinkoje turi būti palaikoma tinkama temperatūra, trinamos jo pėdutės, duodama papildomo deguonies, jei matoma, kad mažylis labai kenčia, paskiriama kofeino.

Gelta

Gelta dažnai pasireiškia ne tik ankstukams, bet ir laiku gimusius naujagimius. Ši liga pasireiškia dėl kūdikio kraujyje besikaupiančios cheminės medžiagos, vadinamos bilirubinu. Dėl jo pagelsta naujagimių oda ir akių obuoliai. Nesubrendusios ankstuko kepenys ne visuomet susidoroja su bilirubeno kiekiu ir jam besikaupiant organizme, kūdikis pagelsta.

Įprastai gelta matoma per pirmas 48-72 val. nuo kūdikio gimimo ir praeina po 10-12 dienų, ankstukams gali užtrukti ir kiek ilgiau – iki 3 savaičių. Daugeliu atveju, kūdikių gelta nekelia jokio pavojaus ir nėra taikoma, jeigu bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos. Bilirubino koncentracijai viršijus normas, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija.

Nekrozinis enterokolitas

Tai viena sunkesnių ankstukų patiriamų žarnyno ligų. Nekrozinis enterokolitas pasireiškia, nykstant žarnų gleivinei ir išopėjant jų sienelei. Nors tiksli šios ligos priežastis nežinoma, manoma, kad ją sukelia kraujotakos sutrikimas žarnų sienelėse, bakterijų patekimas į jas ir jų dauginimasis. Nekrozinio enterokolito požymia būna kūdikio pilvo patinimas, maisto netoleravimas (vėmimas arba maisto likučiai skrandyje), kraujas išmatose, pilvo sienos paraudimas ar edema.

Nustačius nekrozinį enterokolitą, sustabdomas ankstuko maitinimas, į skrandį kišamas zondas, siekiant pašalinti žarnyne besikaupiančias dujas, į veną lašinama maitinamųjų skysčių, pradedama gydyti antibiotikais. Naujagimio būklė stebima, pakartotinai daromos pilvo rentgeno nuotraukos, kraujo tyrimai. Sunkesniais atvejais gali tekti daryti operaciją.

Atviras arterinis latakas (AAL)

Tai širdies yda, kai jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos po gimimo išlieka atvira, nors turėtų užsiverti. Ši liga naujagimiui pasireiškia širdies ritmo permušimu, pamėlusiais nagais, išbalusia oda, prieširdžių virpėjimu, dusuliu, prastu apetitu, mažėjančia kūno mase. Įtariant atvirą arterinį lataką, ankstukui pirmiausia atliekama elektrokardiograma, gali būti atliekama tiesinė krūtinės ląstos rentgenograma, ultragarsinis tyrimas.

Atviras arterinis latakas yra uždaromas širdies kateterizacijos būdu, tačiau esant didesnei ydai, gali prireikti chirurginio gydymo.

Bronchopulmoninė displazija (BPD)

Tai lėtinė ankstukų plaučių liga, galinti atsirasti dėl neišsivysčiusių plaučių su paviršiaus aktyvios medžiagos trūkumu. Dėl alveolinės hipoventiliacijos, sutrikusios dujų apykaitos, hipoksemijos ir hiperkapnijos padidėja kvėpavimo darbas bei paryškėja dispnėjos simptomai. Tai gali sukelti plautinę hipertenziją, padidėjusį kvėpavimo takų hiperreaktyvumą, pabloginti plaučių funkciją bei plaučių imuninį atsaką, dėl to didėja infekcijų rizika. Naujagimiai yra linkę išaugti šią ligą, jų plaučiams augant ir bręstant.

Sepsis

Tai bakterinė infekcija kraujyje, skirstoma į ankstyvąjį ir vėlyvąjį sepsį. Ankstyvasis naujagimių sepsis vadinama infekcija, pasireiškusi per pirmąsias 72 val. nuo gimimo. Ankstyvąjį naujagimių sepsį sukelia B grupės streptokokas – dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte arba makštyje. Moteris, nešiojanti šią bakteriją gali ją perduoti savo vaisiui ir kai kurie naujagimiai gali gimti sergantys, arba ligos simptomai išryškėja per pirmąsias dienas po gimimo.

Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia po 72 val. ir vėliau. Dažniausiai jį sukelia iš aplinkos įgyti, tačiau gali sukelti ir gimdymo metu gauti mikroorganizmai, taip pat dėl įvairių kateterių ar vamzdelių, naudojamų ligoninėje, kurie galėjo atnešti bakteriją į naujagimio kraują, plaučius ar skrandį.

Infekcijų simptomai – kintanti kūno temperatūra, apetito stoka, vėmimas, odos spalvos kitimai, atsiranda pirštų galiukų ir lūpų melsvumas, pilkšvas odos atspalvis, padidėja dirglumas, apsunkintas, padažnėjęs kvėpavimas. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskiria antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Antibakterinio gydymo trukmė priklausys nuo ligos sunkumo, naujagimio būklės, tyrimų kitimo.

Cianozė

Cianozė – tai odos ir gleivinių pamėlynavimas. Atsiranda, kai kraujyje padaugėja redukuoto hemoglobino. Cianozę dažniausiai sukelia kvėpavimo nepakankamumas, širdies ligos, apsinuodijimas nitratais, sulfanilamidais, anilinu, įgimtos širdies ligos, įgimtos patologinės hemoglobino formos. Kartais cianozę sukelti gali ir plaučių uždegimas, astma. Cianozę labiau pamatyti galima ten, kur plonesnė ankstuko odelė ir sulėtėjusi kraujotaka (veide, nosies galiuke, lūpose, ausų kaušeliuose, rankų pirštų namuose, naguose).

Naujagimių cianozė yra pakankamai dažnas ir nepavojingas reiškinys – mažyliai vos gimę dar neturi iki galo susiformavusios kraujotakos sistemos, tad jų delniukai, lūpytės ir pėdutės gali būti šiek tiek pamėlynavusios. Laikui bėgant tai turėtų dingti savaime. Jeigu pamėlynavimas nepraeina, reikia kreiptis į gydytojus.

Taip. Gimus ankstukui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurios yra skirtos tiek bendrai visoms šeimoms, auginančioms vaikus, tiek ir kompensuoti netektas pajamas dirbusiai mamai ar tėčiui dėl anksčiau pasirodžiusio naujagimio. Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.

Bazinės išmokos:

Vaiko pinigai. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur) išmoka per mėnesį.

Vienkartinė išmoka vaikui. Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 605 eurų dydžio išmoka. Gimus vaikui, asmuo dėl vienkartinės išmokos skyrimo gali kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Motinystės išmoka. Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių), tačiau maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.

Tėvystės išmoka. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Ankstukams:

Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę neišgyvenusį vaikelį, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Moterims, pagimdžiusioms 22–30 nėštumo savaitę, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoka papildomai mokama už 14 kalendorinių dienų.

Moterims, kurios pagimdė suėjus 30 nėštumo savaičių ir vėliau, išmoka mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės išmoka mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų.

Apdraustajam asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, motinystės išmoka mokama nuo globos nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

Išmoka mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį, neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

Vaikams su negalia:

Papildoma 56,65 euro dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia.

Motinystės ir tėvystės išmokų skaičiuoklė:

Motinystės/tėvystės išmokų skaičiuoklę rasite čia.

Daugiau informacijos apie tėvams priklausančias išmokas:

Į pasaulį netikėtai atkeliavęs ankstukas su savimi atsineša tikrus emocijų kalnelius kitiems šeimos nariams – palengvėjimą ir džiaugsmą dėl atkeliavusios naujos gyvybės keičia nerimas ir rūpestis dėl ankstuko sveikatos. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų – aplinkui yra daugybė širdžių, patyrusių tą patį ir galinčių pasidalinti patirtimi arba tiesiog išklausyti ir paguosti.

Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas – parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu, el. paštu (sąrašas pateikiamas žemiau).

Nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo gali gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.

Visuomenės sveikatos biure organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.

Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).

Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare, arba skirti psichoterapiją.

Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112. Greitosios medicinos pagalbos specialistai pristatys asmenį į asmens sveikatos priežiūros priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba.

Ankstukų bendruomenė. Parama ir pagalba ankstukų šeimoms. El. paštas: parama@ankstukai.lt

Pagalba moterims. Teikia emocinę paramą mamoms, išgyvenančioms sunkumus. Tel.: 8 800 66366

Tėvų linija. Tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams teikiamos profesionalių psichologų konsultacijos. Tel.: 8 800 90012

Mamos linija. Palaikymas mamoms, išgyvenančioms motinystės melancholiją. Tel.: 8 686 69613, el. paštas: laiskaimamai@mamoslinija.lt

Padedu augti. Mamų savanorių organizacija, teikianti pagalbą šeimoms, susilaukusioms ankstukų. Tel.: 8 677 81570, el. paštas: info@padeduaugti.lt

Ankstukų pagalbos linija. Paramos ir pagalbos linija šeimoms, susilaukusioms neišnešioto naujagimio, veikia visą parą. Tel.: 8 612 03800, el. paštas: ankstukulinija@gmail.com

Kūdikio netektis – kompleksinė psichosocialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio.

Krizių įveikimo centras – psichologo paslaugos gyvai ir nuotoliniu būdu, pirma konsultacija nemokama. Tel.: 8 640 51555, el. paštas: info@krizesiveikimas.lt

Krizių įveikimo komanda – nemokamos paslaugos visoje Lietuvoje esant krizei šeimoje ar organizacijose. Tel.: 1815, +37052417895, el. paštas: mobilikomanda@krizesiveikimas.lt

Kiti pagalbos centrai

Krizinio nėštumo centras – kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. Tel.: 8 603 57912, el. paštas: pagalba@krizinionestumocentras.lt.

„Tu esi“ – informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Tel.: 8 700 55516.

„Caritas“ motinos ir vaiko globos namai – savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Tel.: +370 5 2121653, el. paštas: mvnamai@vilnius.caritas.lt.

Vilties linija – emocinė paramos tarnyba suaugusiems, teikianti nemokamą, anonimišką paramą telefonu bei laiškais visiems Lietuvos gyventojams. Tel.: 116 123, el. paštas: 116123@viltieslinija.lt

Jaunimo linija – nemokama emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu. Tel.: 8 800 28888

112 skubios pagalbos numeris – kreipkitės esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jei vykdomas smurtas.

Pagalba sau – sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą ir prieinamą psichologinę pagalbą.

Visuomenės sveikatos biurai – pasidomėkite jūsų savivaldybėje organizuojamais stiprinančiais užsiėmimais, konsultacijomis ir savitarpio paramos grupėmis, nemokamomis psichologo konsultacijomis.

Iniciatyvos šeimoms

Dulų asociacija – individuali emocinė ir fizinė pagalba moterims ir šeimoms nėštumo,

gimdymo metu ir po gimdymo.

„Drauge“ – savanorių ilgalaikė emocinė parama tėvams, turintiems nepilnamečių vaikų ar jų besilaukiantiems ir šiuo metu išgyvenantiems sunkų etapą.

„Mama mums rūpi“ – depresijos po gimdymo prevencija, informacija, paskaitos, mamų bendruomenių kontaktai visoje Lietuvoje.

„Namų mama“ – nemokama mamų bendruomenė, kurioje mamos padeda kitoms, besilaukiančioms ar ką tik pagimdžiusioms mamoms.

„Galių dėžutė“ – informacija tėvams, kurių šeimoje gimė vaikas su raidos sutrikimais.

Nėštumo kalendorius – atmintinių leidiniai nėščiosioms ir kūdikio susilaukusiems tėveliams.

„Kalba mamos“ – tinklalaidė apie motinystę, mamų bendruomenė.

Programėlė „Ramu“ – tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.

Programėlė „Atsipūsk“ – dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris padeda įveikti stresą, sušvelnina nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.

Programėlė „Pagalba sau“ – emocinės savipagalbos programėlė, kuri padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

„Ankstukai“ – pirmasis paramos projektas Lietuvoje, atsigręžęs į anksčiau laiko gimusius kūdikius. 2024 m. jau 10-tą pavasarį skaičiuosiančio projekto tikslas – visapusiška pagalba ir parama ankstukams, padedanti mažyliams augti, vystytis ir sėkmingai įveikti net ir pačius didžiausius sunkumus. Iniciatyva siekia suteikti gyvybiškai svarbią medicininę įrangą ligoninėms, organizuoja psichologinę pagalbą tėvams, užtikrina paramą daiktais ir kitą svarbų palaikymą mažiesiems kovotojams ir jų šeimoms.

Parama „Ankstukams“ kiekvienais metais padeda išsaugoti ne vieną trapų ir per anksti į šį pasaulį atkeliavusį mažąjį stebuklą. Aukoti ankstukams ir prisidėti prie kovos už mažylių gyvybes gali kiekvienas – tą padaryti galima skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, bankiniais pavedimais, perkant akcijos lipdukais pažymėtas prekes prekybos centruose ir kitais būdais. Jūsų parama padeda suteikti gyvybiškai svarbią medicininę įrangą bei visapusišką pagalbą mažyliams ir jų šeimoms.

„Ankstuko šeimos kraitelis“ palengvina netikėtai užgriuvusią naują tėvelių ir jų mažylio realybę. Tai specialių sauskelnių pakuotė, pirmieji ankstuko rūbeliai ir kepuraitė, apklotas, informacinė knyga „Ankstukas“ bei kitos priemonės, būtinos pasirūpinti ankstuku jo pirmosiomis dienomis šiame pasaulyje.

Tapti ankstukų geradariais galite aukodami anksčiau laiko gimusiems naujagimiams skirtus drabužėlius ar kitus svarbiausius pirmiesiems ankstukų metams skirtus daiktus. Dėl paramos kreipkitės: parama@ankstukai.lt

„Ankstukų“ paramos fondas visuomet ieško savanorių, norinčių prisidėti prie ankstukų kovos už gyvenimą. Savanoriai prisideda prie fondo renginių organizavimo, projektų komunikacijos, rėmėjų paieškų ir kitų veiklų. Dėl savanorystės, susisiekite su mumis el. paštu: parama@ankstukai.lt

Dėl paramos nutraukimo, susisiekite su mumis parama@ankstukai.lt, nurodykite savo varą ir pavardę, ir padėsime Jums.